Žodis „klinkeris“ reiškia „labai tvirta plyta“, kuri gaminama iš ypatingos keramikinės medžiagos, kaitintinant prie 1200°С. Klinkerio istorija prasidėjo Olandijoje, kurioje norint kompensuoti natūralaus akmens nebuvimą, buvo pradėta gaminti klinkerį – labai didelio tankumo keramikinį akmenį. Taip buvo atrasta natūralaus molio kaitinimo technologija iki visiško sukepinimo ir gauta medžiaga buvo pavadinta – klinkeriu. Klinkeris priklauso ypatingu kietumu pasižyminčių plytų ar trinkelių rūšiai. Fasadas iš klinkerio tinka tiek šiuolaikiškam namui, tiek stilingam dvareliui. Jis gerai atrodo kartu su kitomis medžiagomis, o skoningai suprojektuotas puikiai dera prie namo ir pernelyg neišsiskiria iš aplinkos.
Klinkerio plytos yra ilgaamžė fasado apdailos medžiaga, kurio gamybai naudojamos specialių rūšių molis, smėlis ir kitos natūralios medžiagos. Priklausomai nuo rūšies molis gali būti kepamas 800-1300 Celsijaus laipsnių temperatūroje. To pasekoje klinkerio plytos yra nedegios, tvirtos, neblunka, jų neveikia atmosferos poveikis, nereikalauja jokios priežiūros, išgaunamos įvairiausios spalvos. Klinkerio plytų spalvoms atspalviams išgauti nenaudojami jokie dažai.
Klinkerio plytos gali būti dviejų rūšių: „rankų darbo” apdailinės plytos ir presuotos „wire cut” plytos. Nors abiejose gaminiuose pagrindinė žaliava yra molis, tačiau skiriasi gamybos technologija, todėl skiriasi, kai kurios techninėscharakteristikos, bet tai neįtakoja plytų kokybės.