Žymų Archyvai: statyba

Kai samanos ne dekoras: kanalinio polikarbonato valymo patarimai

Kanalinis polikarbonatas – puikus pasirinkimas stogeliams, šiltnamiams ar pavėsinėms, kol gamta nepradeda jame įsikurti. Samanos ir kerpės ant šio paviršiaus – ne tik estetinė problema. Jos gali sumažinti šviesos pralaidumą ir net sutrumpinti medžiagos tarnavimo laiką. Bet nepanikuok, tai dar ne stichinė nelaimė.

Kodėl samanos ir kerpės mėgsta polikarbonatą?

Polikarbonatas, ypač kanalinio tipo, turi visus joms reikalingus „patogumus“: mažas įdubas, kuriose kaupiasi drėgmė, ir paviršių, kuris dėl saulės įkaista. Jei dar yra vietos pavėsyje, sveikiname – tavo stogas tapo kerpių SPA centru.

Bet tai nėra nuosprendis – samanos ir kerpės gali būti pašalintos lengvai, jei veiksi greitai ir tinkamai.

Vanduo ir šepetys – draugai, ne priešai

Pirmiausia pasiruošk: semkis kantrybės, griebk minkštą šepetį ir sodo žarną. Nors gali atrodyti, kad kietesnis šepetys atliks darbą greičiau, rizikuoji subraižyti paviršių, o tai yra blogiau nei kerpės.

Kaip tai daryti:

  1. Pradėk nuo vandens – drėkink polikarbonato paviršių, kad suminkštintum samanas ir kerpes.
  2. Švelniai trink minkštu šepečiu, judėdamas iš viršaus į apačią. Kodėl iš viršaus? Nes kitaip žaidimas su sunkio jėga nebus tavo pusėje.

Svarbu: jokio stipraus vandens srovės iš aukšto slėgio plovimo aparato! Nors tai skamba kaip greičiausias sprendimas, srovė gali pažeisti kanalus arba įstumti purvą į vidų.

Muilo tirpalas – tavo slapta ginkluotė

Jei samanos laikosi įsikibusios taip stipriai, lyg būtų pasirašiusios nuomos sutartį, metas pasitelkti muilo tirpalą. Paprastą indų ploviklį sumaišyk su šiltu vandeniu (santykis 1:5) ir užtepk ant užterštų vietų. Palik kelioms minutėms, kad tirpalas „susidraugautų“ su samana.

Pabaigai – vėl praplauk paviršių sodo žarna ir išdžiovink. Galutinį efektą įvertinsi, kai saulė vėl prasiskverbs per švarų polikarbonatą.

Kerpėms reikia griežtesnių priemonių

Kerpės – tai ne šiaip žaliosios kaimynės, o rimtesni priešai. Jei paprastas vanduo ir muilo tirpalas jų neveikia, teks griebtis specialių priemonių. Parduotuvėse ieškok valiklių, skirtų samanoms ir kerpėms pašalinti nuo stogų arba plastiko paviršių.

Naudojant chemikalus:

  1. Visada perskaityk instrukcijas (žinau, niekam tai nepatinka).
  2. Užtepk valiklį tik ant kerpių – ne ant viso paviršiaus.
  3. Po valymo būtinai kruopščiai nuplauk vandeniu.

Prevencija – visada pigiau nei remontas

Kad nereikėtų kas kelis mėnesius lipti su šepečiu ant kopėčių, pagalvok apie prevenciją.

  • Įsitikink, kad polikarbonato paviršius gauna pakankamai saulės šviesos – apgenėk medžius aplinkui.
  • Patikrink, ar ant paviršiaus nesikaupia drėgmė ar lapai. Užkimšti kanalai – puiki vieta samanoms.
  • Kasmet naudok prevencinius tirpalus nuo samanų ir kerpių, ypač jei gyveni drėgno klimato zonoje.

Nors kanalinio polikarbonato valymas gali pasirodyti kaip darbas, kurio labiau norėtum išvengti, tai nėra pasaulio pabaiga. Jei veiksi atsakingai, tavo šiltnamis ar stogelis vėl atrodys kaip naujas, o tu jausiesi kaip tikras profesionalas. Gal net pajuokausi draugams, kad „nušveisčiau net ir Everesto ledynus“. Bet gal verčiau pradėkim nuo polikarbonato, ar ne?

Klinkerio plytos – puiki apdaila fasadui

klinkerio plytosŽodis „klinkeris“ reiškia „labai tvirta plyta“, kuri gaminama iš ypatingos keramikinės medžiagos, kaitintinant prie 1200°С. Klinkerio istorija prasidėjo Olandijoje, kurioje norint kompensuoti natūralaus akmens nebuvimą, buvo pradėta gaminti klinkerį – labai didelio tankumo keramikinį akmenį. Taip buvo atrasta natūralaus molio kaitinimo technologija iki visiško sukepinimo ir gauta medžiaga buvo pavadinta – klinkeriu. Klinkeris priklauso ypatingu kietumu pasižyminčių plytų ar trinkelių rūšiai. Fasadas iš klinkerio tinka tiek šiuolaikiškam namui, tiek stilingam dvareliui. Jis gerai atrodo kartu su kitomis medžiagomis, o skoningai suprojektuotas puikiai dera prie namo ir pernelyg neišsiskiria iš aplinkos.

Klinkerio plytos yra ilgaamžė fasado apdailos medžiaga, kurio gamybai naudojamos specialių rūšių molis, smėlis ir kitos natūralios medžiagos. Priklausomai nuo rūšies molis gali būti kepamas 800-1300 Celsijaus laipsnių temperatūroje. To pasekoje klinkerio plytos yra nedegios, tvirtos, neblunka, jų neveikia atmosferos poveikis, nereikalauja jokios priežiūros, išgaunamos įvairiausios spalvos. Klinkerio plytų spalvoms atspalviams išgauti nenaudojami jokie dažai.

Klinkerio plytos gali būti dviejų rūšių: „rankų darbo” apdailinės plytos ir presuotos „wire cut” plytos. Nors abiejose gaminiuose pagrindinė žaliava yra molis, tačiau skiriasi gamybos technologija, todėl skiriasi, kai kurios techninėscharakteristikos, bet tai neįtakoja plytų kokybės.

Skaitykite toliau

Smėliavimas

dažymo įrangaSmėliavimas yra gana sena technologija, išrasta dar XIX amžiaus pabaigoje. Technologijos veikimo principas yra labai paprastas – į stipriai pučiamo oro srovę yra paduodama smulkių detalių – abrazyvo, kuris kartu su oro srove nuo paviršiaus nuvalo ant jo esančias medžiagas. Vienas iš populiariausių abrazyvų rūšių yra smulkus smėlis, todėl ši technologija lietuviškai ir vadinama smėliavimu. Kitas pavadinimas – srautinis valymas yra kur kas tikslesnis, nes abrazyvas gali būti ne tik smėlis, bet ir metalo gabaliukai ar plastmasės kruopelės, priklausomai nuo technologijos ir funkcinių elementų.

Kuo smėliavimas susijęs su dažymo įranga? Tuo, kad dažymo įranga irgi veikia panašiu principu – purškia dažus ant paviršiaus. Smėliavimas yra dažnai pirmoji dažymo proceso stadija, kadangi gaminys, kuris vėliau bus dažomas turi būti kruopščiai nuvalomas, pašiaušiamas jo paviršius. Su smėliavimo aparatūra tai pavyksta padaryti itin paprastai ir efektyviai.

Mažus daiktus valyti abrazyvu ir srautu galima specialiose smėliavimo kabinose, kurios primena pavojingų medžiagų laboratorijas – su įkišamomis rankovėmis ir pirštinėmis. Aišku, jokio pavojaus čia nėra, nes kabina yra uždara, smėlis ar kitas abrazyvas į aplinką nepapuola. Kiek sudėtingiau yra su rankine smėliavimo įranga, kuri yra naudojama atvirose erdvėse. Ja naudojantis būtina naudoti apsauginį šalmą ir aprangą, laikytis kitų griežtų saugos reikalavimų. Dirbama su smulkiu smėliu, kuriam patekus į akis ar žaizdelę odoje gali tekti vykti pas gydytojus.

Skaitykite toliau