Mėnesio archyvas: sausio 2022

Tradicijos keičiasi. Kasmet vis labiau populiarėja urnos kremavimui

Laikui bėgant kinta ir laidotuvių tradicijos Lietuvoje. Aišku, mums, sėsliems lietuviams, šie pokyčiai nevyksta greitai. Bet pozityvūs ženklai rodo, kad į atsisveikinimą su mirusiuoju žiūrima jau lanksčiau. Kitu kampu pradedame žiūrėti į paskutinę žmogaus kelionę, laidotuvių ceremonijos vyksta kitaip; juodą spalvą pakeičia tamsesni kitų spalvų atspalviai ar net balta spalva; didžiuliai gėlių vainikai nebėra vertinami, nes vis labiau atsigręžiame į gamtą. Gal dėl visų šių ir dar kitų neišvardintų priežasčių populiarėja ir urnos kremavimui.

Žmonės vis dažniau nori mirusiojo palaikus kremuoti. Nors dar tikrai ne kiekvienas mūsų esame dalyvavę šermenyse ar laidotuvėse, kai vietoj karsto matome subtilią urnos dėžutę. Kremuotas kūnas gali būti laidojamas tiek jau esamame šeimos kape, tiek ir naujoje kapavietėje.

Laidojimo namai Vilniuje pastebi, kad ypač pakito įprastos laidojimo tradicijos ar, kitaip tariant, tendencijos, sudėtingu pandemijos laikotarpiu. Neretai tenka laukti, kol artimieji sugrįš iš kitų užsienio valstybių arba dalis šeimos narių serga patys, yra užsikrėtę COVID-19, tai yra tokia sudėtingesnė situacija, kuri koreguoja įprastą laidotuvių scenarijų. Laukimas gali užtrukti iki kelių savaičių, kol išsispręs visi laidotuvių rūpesčiai, tad palaikų kremavimas tampa geriausiu sprendimu tokiomis situacijomis. Juk svarbiausia, kad iš viso būtų galima atsisveikinti su mirusiuoju ir dalyvauti jo laidotuvėse, tiems, kurie nori ištarti paskutinį žodį „Sudie“.

Taigi šiomis pandemijos dienomis yra ir sutrumpėjęs šarvojimo dienų skaičius. Tikrai nebėra būtinybės žmogaus palaikus šarvojimo salėje laikyti trys ar daugiau parų, kad sulauktume visų norinčių atsisveikinti. Tad akimirksniu sumažėja gėlių kiekiai mirusiajam. Vis labiau suprantama ir įsisavinama, kad gėles reikia nešti gyviesiems. Taip jos teiks didesnį džiaugsmą. Kremavimas taip pat pakoregavimo šį augalijos klausimą. Šalia urnos kremavimui vis rečiau sutinkami dideli gėlių vainikai. Statistika sako, kad kiekvienais metais kremavimo paslauga Lietuvoje auga. Urnoms skirtos kapavietės yra mažesnės, todėl sumažėja ir augalijos kiekiai. Ar žinojote, kad kai kuriuose mūsų šalies didmiesčiuose kremavimą, kaip alternatyvų laidojimo būdą, pasirenka net apie pusė artimųjų netekusių žmonių?

Amžinai konkuruojantys senos ir naujos statybos butai Vilniuje

Sena ir nauja dažnai varžosi. Šią taisyklę galime pritaikyti ir nekilnojamo turto rinkai. Atrodo, kad vien tik ir girdime, kokie paklausūs naujos statybos butai Vilniuje. Daugelis net ir pamiršta, kad egzistuoja antrinė rinka, t.y. senos statybos butai. Pagal statistiką tiek vienų, tiek ir kitų butų pardavimai dažnai būna lygiaverčiai. Tik kažin, ar dar išlieka paklausūs prieš kelis dešimtmečius statyti būstai sostinėje? Tik nedaugelyje šalies miestų yra vystomi nauji nekilnojamo turto projektai. Regionuose nėra taip aktyviai statomi daugiabučiai, kaip nauji butai Vilniuje. Tad tenka pripažinti, kad didžioji dalis butų pirkėjų visoje Lietuvoje perka senos statybos būstą. Daug ką lemia ir žymiai mažesnė senesnių butų kaina rinkoje. Nors kartais, pasižiūrėjus sostinėje pateikiamą butų paklausą, sunku su tuo sutikti.

Vienas iš svarbesnių niuansų, kodėl naujos statybos butai Vilniuje gali pralaimėti varžybas prieš senos statybos butus – tai geresnė antrinės rinkos vieta mieste. Puikiai žinome, kad nekilnojamo turto kainai didžiausią įtaką daro jo lokacija. Šalia senos statybos butų jau būna išvystyta viešojo transporto ir socialinė infrastruktūra. Šios itin svarbios pirkėjui būsto savybės gali nugalėti prieš pirkėjo norą gyventi naujos statybos bute arba pirkti naujos statybos būstą kaip investiciją – nuomoti.

Dar vienas iš niuansų ir skirtumų tarp naujos bei statybos statybos butų sostinėje – jų planai. Senos statybos butuose kambariai būna atskiri, virtuvė – taip pat atskira, tualetas ir vonia suplanuoti atskirai. Tuo tarpu naujos statybos butai Vilniuje projektuojami taip, kad pagrindinis būsto kambarys būtų kartu su virtuve, paskui – miegamasis, kuris taip pat gali būti sujungtas su darbo ar vaikų kambariu ir pan. Tad norintiems atskirtų erdvių bute tenka rinktis seną statybą. Be to verta paminėti, kad nauji butai Vilniuje dažniausiai būna mažesnio ploto arba bent jau paklausoje tokie vyrauja. Nereikia šio fakto absoliutinti ir beveik kiekviename naujos statybos projekte bus ir didelės kvadratūros butų. Bet visgi faktas yra, kad neretai senos statybos butai yra kur kas didesni nei naujos statybos butai. Ar žinojote, kad naujos statybos butų dydis vis mažėja ir per pastarąjį dešimtmetį jų dydis sumažėjo apie 10 kv. m?